Savanoriška globa Lietuvoje egzistuoja jau ne vieneri metai. Vaikų globos institucijose augantys vaikai praleidžia savaitgalius, švenčių ir atostogų dienas gerų žmonių namuose.
Kiekvienas žmogus turi „aš“ pilnatvės ir laimės pilnatvės poreikį. Tai yra esminis žmogaus troškimas ir visi kiti poreikiai tėra šio troškimo išraiška. Vaikas pradeda gyventi, būdamas visiškai priklausomas nuo kitų žmonių priežiūros ir dėmesio. Ryšys su suaugusiaisiais, kurie rūpinasi vaiku, jį maitina, globoja, formuoja ir socialinio elgesio modelį, kurį vaikas pasirinks už šeimos ribų. Vaikų globos institucijose augantys vaikai yra aprengti, pamaitinti, įvairių akcijų dėka parūpinami kiti materialūs dalykai, tačiau labiausiai jiems trūksta dėmesio ir draugystės. Vaikai nori jaustis reikalingi, nori keltis su mintimi, kad kažkam jie rūpi ir kad kažkas apie juos galvoja. Nedaug žmonių ryžtasi auginti be tėvų globos likusį vaiką. Tai yra sunkus darbas, didelė atsakomybės našta. Tam reikia laiko ir kantrybės, pasišventimo. Tačiau daugelis iš mūsų gali turėti mažąjį draugą, kuriam reikalinga mūsų parama ir padrąsinimas.
Savanoriška globa – tai pastovūs trumpalaikiai susitikimai su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku. Tokie susitikimai turi būti planuojami ir neatsitiktiniai, kad vaikas jaustųsi saugus, žinotų, kas ir kada planuojama su juo daryti. Kalbant apie vaikų globos namuose augančius vaikus, ypač dažnai pabrėžiama, kad šių vaikų prieraišumo jausmas yra sutrikęs, nes jie neturėjo pastovaus jais besirūpinančio suaugusiojo, kuriuo jie galėtų pasitikėti. Vėliau tai gali sukelti sunkumų vaikui prisitaikant naujoje aplinkoje, užmegzti stabilius ir ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis. Draugystė su suaugusiuoju ir turi būti tas tiltas, kuriuo vaikas galėtų drąsiai žengti į savarankišką gyvenimą.
Kas gali būti savanorišku globėju? Kiekvienas bendruomenės narys. Vis dėlto siekiant apsaugoti vaikus ir užtikrinti geriausius jų interesus, asmuo, ketinantis tapti savanorišku globėju, turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą, kur bus išaiškintos savanoriškos globos sąlygos, išsiaiškinti asmens motyvai, lūkesčiai. Savanoriška globa – suaugusiojo ir vaiko sutartis, kurios turi laikytis abu. Sutartį pažeidęs vaikas praranda draugą, o sutartį pažeidęs suaugęs praranda tikėjimą pačiu savimi. Dėl to labai svarbu, kad kiekvienas, norintis būti draugu, gerai apsvarstytų šios draugystės sąlygas ir pasinertų į ją tik būdamas tikras, kad galės iškilti kartu su mažuoju draugu.
Šiuo metu yra reikalaujama, kad asmuo, ketinantis tapti savanorišku globėju, pateiktų sveikatos pažymą, kurioje būtų nurodyta, ar asmuo neserga psichinėmis ir infekcinėmis ligomis. Ši informacija yra svarbi, norint apsaugoti vaiką. Jeigu savanoriškas globėjas norėtų pasikviesti vaiką į svečius savaitgaliui, jo namuose turėtų apsilankyti ir gyvenimo sąlygas įvertinti vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinis darbuotojas.
Mokymai savanoriškiems globėjams šiuo metu nėra organizuojami, nors, daugelio specialistų ir šia veikla užsiimančių suaugusiųjų nuomone, savitarpio pagalbos grupės, psichologo konsultacijos yra labai reikalingos. Juk gali pasimesti ir nežinoti, ką pasakyti savo mažajam draugui, kai jis, praleidęs dieną su tavimi, nenorės grįžti į vaikų globos namus arba prisiglaudęs pavadins tave mama ar tėčiu.
Daugelis domisi, kaip surandamas mažasis draugas, ar bus leista ji rinktis iš kitų vaikų. Iš tikrųjų nei vienas iš mūsų nenorėtų būti vienu iš daugelio, kurio nepasirenka. Niekas nenorėtume jaustis atstumtas, negražus ir netinkamas. Todėl šeima, „įveikusi“ pokalbį su gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba bus nukreipta į vaikų globos namus, kur auga draugų laukiantys vaikai. Vaikų globos namų darbuotojai turėtų būti išsiaiškinę vaikų norus ir lūkesčius. Juk vaikas irgi turi teisę rinktis. Štai vaikas gali norėti draugo krepšininko, kuris mėtytų kamuolį kartu su juo į krepšį ir dar žaistų įvairius kompiuterinius žaidimus, todėl muzikanto draugystė jam gali būti visiškai nepriimtina. Vaikų globos namų darbuotojai aptaria su savanorišku globėju jo galimybes ir pageidavimus, parenka vaiką, kurio interesus labiausiai atitinka savanoriškas globėjas. Žinoma, jis gali atsisakyti bendrauti su parinktu vaiku ir nurodyti to priežastis, į kurias turėtų atsižvelgti vaikų globos namų darbuotojai, parinkdami kitą mažąjį draugą.
Svarbu nepamiršti, kad draugystės medis išauga ne per vieną valandą. Ji reikia puoselėti, prižiūrėti ir mylėti, kad sutvirtėtų kamienas, sužaliuotų šakos ir džiugintų kiekvieną, galintį prisėsti po šiuo nuostabiu suaugusiojo ir vaiko draugystės medžiu.
Jeigu Jums kils klausimų dėl savanoriškos globos ar tolesnės draugystės su vaiku, nedvejodami kreipkitės. Mes padėsime Jums išspręsti kylančias problemas ir išsaugoti draugystę.
