Įvaikinus vaiką, jokių išskirtinių sąlygų dėl vietos darželyje nėra.
Jei norite įvaikinti, turite pateikti 2001-06-19 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 349/79 „Dėl norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju) asmenų sveikatos pažymėjimo formos nustatymo“ patvirtintą nustatytos formos asmenų, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), sveikatos pažymėjimą („Medicininis pažymėjimas“, forma Nr. 046/a), kuriame turės būti surašytos ligos arba ligų kodai pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją, kuriomis sergate. Šį medicininį pažymėjimą privalo išrašyti Jūsų gydytojas, nepriklausomai nuo persirgtų ligų. Tačiau asmuo, norintis įvaikinti vaikelį, turi nesirgti ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-07-24 įsakymu Nr. 404/906 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašo patvirtinimo“. Jei asmuo serga ligomis, kurios nėra nurodytos minėtame teisės akte, pasirengimo įvaikinti vertinimo metu atestuoti socialiniai darbuotojai išsiaiškins, ar tokia liga jam netrukdys tinkamai pasirūpinti įvaikintu vaiku.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 str. 2 d. nurodyta, jog teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Jei teismui prašymą įvaikinti pateikia vienas asmuo, teismas, išanalizavęs visas aplinkybes, turi padaryti išvadą, ar yra pagrindas šiam asmeniui taikyti išimtį.
Šiuo ir panašiais klausimias (dėl globojamo vaiko pinigų panaudojimo, jų paskirstymo ir pan.) prašome kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos, vaikų ir jaunimo departamento Piniginės paramos skyrių ( tel. (8 5) 2664264, 2664284; el. p. skulpina@socmin.lt, TKnyziene@socmin.lt).
2010 metų sausio 1 d. duomenimis, tarnybos vedamoje apskaitoje buvo 51 vaikas iki dvejų metų. Iš jų 21 vaikas siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms, 3 vaikai – užsieniečiams, 13 vaikų – pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įvaikinimo programą, dėl 14 vaikų svarstoma jų siūlymo užsieniečiams galimybė. To paties laikotarpio duomenimis, 20 lietuvių šeimų, norinčių įvaikinti, laukia vaiko pasiūlymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.210 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, norintis įvaikinti vaiką. Minėtas LR CK straipsnis taip pat nustato tam tikrus konkrečius ribojimus, kuomet asmeniui įvaikinti neleidžiama. Šiame straipsnyje nėra nurodyta, kokias pajamas turi gauti asmuo, norintis įvaikinti. Tačiau Jūsų gaunamų pajamų turėtų užtekti įvaikintam vaikui išlaikyti. Bet kokiu atveju, ar Jūs galite įvaikinti, spręs teismas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.192 str. 1 d. nurodyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.227 str. 1 d. nurodyta, jog įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Taigi Jūs įvaikinto vaiko atžvilgiu turite tokias pat pareigas kaip ir savo biologinio vaiko ir privalote jį išlaikyti, mokėti alimentus.
Atsisakyti kūdikio pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negalima. Tačiau Civilinis kodeksas nustato, kad motina (tėvai) gali teisme patvirtinti sutikimą, kad jų vaikas būtų įvaikintas. Tuomet vaikas įrašomas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą ir siūlomas šeimoms, kurios yra įrašytos į asmenų, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą eilės tvarka, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir apskaitoje esančių šeimų pageidavimus. Duomenis apie galimus įvaikinti vaikus ir pageidaujančias įvaikinti šeimas mūsų tarnybai teikia savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Taigi, jei pageidaujate įvaikinti vaikelį, turite kreiptis į gyvenamoisos vietos vaiko teisių apsaugos skyrių. Jam atlikus pirminį Jūsų šeimos įvertinimą, būsite nusiųsti į kursus, o juos baigę ir gavę teigiamą išvadą galėsite būti įrašyti į pageidaujančių įvaikinti vaiką asmenų apskaitą. Pasiūlymą įvaikinti gausite eilės tvarka.
Pirmenybę įvaikinti turi vaiko giminaičiai ir tie asmenys, kurie pageidauja įvaikinti jų šeimoje globojamą vaiką.
Norintys įvaikinti Lietuvoje užsieniečiai, taip pat sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, įtraukiami į asmenų, norinčių įvaikinti mūsų šalyje, apskaitą. Kadangi Jūsų vyras yra Estijos pilietis, o Jūs – Lietuvos Respublikos pilietė, įvaikinant Jums būtų taikomas mišrios poros statusas. O pirmenybė taikoma poroms, kurių abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiuo ir panašiais klausimias (dėl globojamo vaiko pinigų panaudojimo, jų paskirstymo ir pan.) prašome kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos, vaikų ir jaunimo departamento Piniginės paramos skyrių ( tel. (8 5) 2664264, 2664284; el. p. skulpina@socmin.lt, TKnyziene@socmin.lt).
Norėdami sužinoti, kelinti esate apskaitoje, prašome kreiptis į vyresniąją specialistę Jurgitą Vaitkutę (tel. (8 5) 213 9782, el. p. jurgita.vaitkute@ivaikinimas.lt).
Pageidaujančių įvaikinti šeimų apskaitą tvarko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Informacija apie įvaikinimą yra konfidenciali, todėl nei pageidaujančių įvaikinti asmenų sąrašas, nei galimų įvaikinti vaikų sąrašas nėra vieši. Tačiau svarstoma galimybė sukurti sistemą, kuri leistų kiekvienai įrašytai šeimai stebėti, kaip „slenka“ pageidaujančiųjų įvaikinti eilė. Konkrečius duomenis apie savo vietą sąraše galite sužinoti paskambinę telefonu (8 5) 2139782 arba apsilankę tarnyboje ir susitikę su specialistu, atsakingu už Lietuvos Respublikos piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą.
Asmenų, pageidaujančių globoti vaiką, bei globojamų vaikų apskaitas tvarko savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai.
Jūsų vyras turėtų pateikti metinę pajamų deklaraciją GPM308.
Jei norite įvaikinti vaikelį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į nuolatinės gyvenamosios vietos atitinkamą tarnybą. Kadangi Jūs šiuo metu laikinai gyvenate ir dirbate ne Lietuvoje, turėtumėte kreiptis į tos šalies, kurioje gyvenate, įvaikinimo instituciją. Norime atkreipti dėmesį, jog įvaikinimo procedūra užtrunka. Jūs turite įvertinti, kiek laiko būsite toje šalyje, nes tuomet ten Jums reikėtų susitvarkyti visus dokumentus, išklausyti įtėvių kursus, gauti visas pažymas ir t. t. Jei artimiausiu metu planuojate sugrįžti ir apsigyventi Lietuvoje, turėtumėte kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą).
Iš Jūsų pateikto klausimo sunku spręsto, dėl kokių priežasčių stringa įvaikinimo procesas. Prašome paskambinti mūsų tarnybos specialistui, atsakingam už piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą tel. (8 5) 2139782.
Ačiū už pasiūlymą. Malonu, kad domitės, Jums rūpi su įvaikinimu susiję dalykai. Kaip minėjome, mūsų tarnyba svarsto šį klausimą.
Atestuoti socialiniai darbuotojai gali būti įvairaus išsilavinimo ir profesijos. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-07-24 įsakymu Nr. A1-467 patvirtintas Įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarkos aprašas, kuriame atestuoti socialiniai darbuotojai įvardijami kaip asmenys, įgiję teisę vykdyti asmenų, siekiančių globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, patikrinimą. Tokią teisę asmenys įgyja tuomet, kai įstaiga dalyvauja ir laimi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbtą konkursą, siunčia darbuotojus į mokymus, kurie juos baigę atestuojami pagal patvirtintą tvarką. Pagal bendros įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimo programą mokytoju gali tapti asmuo, kuris mokymų metu pademonstravo visus reikiamus gebėjimus, žinias, patirtį ir psichologines savybes.
Piliečiai į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių apskaitą įtraukiami nuo teigiamos išvados dėl asmenų pasirengimo įvaikinti, gavimo datos. Išvadą kartu su kitais reikiamais dokumentais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai persiunčia savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba).
Žmogus, norintis įvaikinti vaikelį, turi nesirgti ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-07-24 įsakymu Nr. 404/906 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašo patvirtinimo“. Jei asmuo serga ligomis, kurios nėra nurodytos minėtame teisės akte, pasirengimo įvaikinti vertinimo metu kompetentingi specialistai išsiaiškins, ar tokia liga jam netrukdys tinkamai pasirūpinti įvaikintu vaiku.
Įvaikinimo procedūros Lietuvoje nemokamos, nes Lietuvos institucijos neima jokio mokesčio už įvaikinimo procedūrą. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ar užsieniečiai, norintys įvaikinti vaiką iš Lietuvos, kreipiasi į akredituotas užsienio įvaikinimo agentūras. Pagal Hagos konvencijos 8 straipsnį akredituota įvaikinimo agentūra yra nepelno siekianti organizacija, todėl ji negali gauti nepateisinamos finansinės naudos už tarptautinį įvaikinimą. Agentūros mokestį sudaro: advokato ir asistento išlaidos, rengiant bylos medžiagą ir atstovaujant teisme, pareiškimo pateikimo mokestis, šeimos įvertinimo mokestis, dokumentų vertimas, mokestis už atstovo paslaugas Lietuvoje (kelionės išlaidos, komunikacijos išlaidos, atlyginimas) ir pan. Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į „Bethany Christian Services“ atstovus Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Jei Jus domina gyvenimo aprašymas, kurį turi pateikti asmenys, siekiantys globoti vaiką, tai Vaiko globos organizavimo nuostatų 9.2. punkte išvardyta, ką reikia nurodyti gyvenimo aprašyme – vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą, gyvenamąją vietą, adresą, šeiminę padėtį, išsimokslinimą bei darbo patirtį.
2010-01-28. Esame labai nusivylę dėl įvaikinimo. Dokumentai jau senokai sutvarkyti, po kiek laiko mums pasiūlė įvaikinti neįgalų vaiką, kuris nevaikšto, blogai mato ir girdi, nors anketoje rašėme, kad norime sveiko vaiko. Mes jo atsisakėme. Dabar pasiūlė kitą vaiką, susipažinome su juo, labai mums patiko, susidraugavome. Kai jau turėjome po kelių dienų pasiimti vaikelį, mums pasakė, kad jį atidavė kitai šeimai. Esame labai nusivylę...
Apgailestaujame dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau Jūsų situacijos negalime pakomentuoti, nes trūksta išsamesnės informacijos apie ją. Konkretus pasiūlymas įvaikinti pateikiamas vienai šeimai ir laukiama jos sutikimo arba atsisakymo. Tik gavus atsisakymą, vaikas siūlomas kitai šeimai. Jums rūpimu klausimu prašome paskambinti mūsų tarnybos vyresniajai specialistei Jurgitai Vaitkutei (tel. (8 5) 213 97 82) arba parašyti jai el. p. jurgita.vaitkute@ivaikinimas.lt.
Vaiko negalima įvaikinti, jei jo tėvams laikinai apribota tėvų valdžia. Vaikas tampa galimu įvaikinti, kai tėvams neterminuotai apribojama tėvų valdžia ir jam nustatoma nuolatinė globa. Tačiau net ir tokie vaikai ne visada gali būti siūlomi įvaikinti. Pavyzdžiui, jei vaiką lanko giminaičiai, nesutinkantys dėl jo įvaikinimo, arba mažylis yra iš didelės brolių ir seserų, kurių artimas tarpusavio ryšys, grupės, tada toks vaikas nesiūlomas įvaikinti. Brolių ir seserų išskyrimas labai traumuotų juos, o nesant šeimos, galinčios paimti daugiau vaikų, visi jie lieka augti institucijoje. Be to, dažni atvejai, kuomet vyresni vaikai nesutinka būti įvaikinti. Jei tokie vaikai palaiko artimus ryšius su mažaisiais broliais bei seserimis ir nenori būti išskirti, tai tokiais atvejais nesiūlomi įvaikinti ir mažieji. 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 126 vaikai iki trejų metų, tarp kurių tik keli procentai sveiki. Būtent tokių vaikų pageidauja lietuvių šeimos. Jie į šeimas patenka labai greitai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad apie pusę visų būsimųjų įtėvių, šiuo metu esančių apskaitoje, yra gavę pasiūlymus įvaikinti pagal pageidavimus, tačiau atsisakę jų dėl vaikų sveikatos problemų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Praktikoje tai dažniausiai atlieka miesto arba rajono vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba).
Galimų įvaikinti vaikų pagal amžių ir būsimųjų įtėvių skaičius skelbiamas šios interneto svetainės skyriuje „Veikla“ – „Statistika“. Lietuvių šeimos daugiausia pageidauja įvaikinti vaikus iki dvejų metų, kelios šeimos – vaikus nuo dvejų iki penkerių metų.
Jūsų aprašytos aplinkybės nėra išsamios, todėl labai sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti į klausimą. Dažniausiai pirmenybė teikiama šeimai, kuri nori įvaikinti ar globoti vaiką, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir spręsti, kuri šeima geriausiai patenkintų vaiko poreikius, galima tik įvertinus visas aplinkybes. Jei norite aptarti konkrečią situaciją, prašome skambinti telefonu (8-5) 2137992 vyriausiajai specialistei Jurgitai Degėsienei arba rašyti el. p. jurga@ivaikinimas.lt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.223 straipsnio 2 punktas nurodo, jei keli asmenys pageidauja įvaikinti tą patį vaiką, tai pirmenybė teikiama asmenims, ankščiau įrašytiems į apskaitą. Dauguma šeimų, įrašytų į Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, apskaitą, pageidauja iki 2 m. amžiaus, sveiko vaiko. Tokio mažylio poreikius atitiks dauguma šeimų, todėl siūlome pagal eilę, bet yra vaikų, kurie turi ypatingų, specialių poreikių. Tokie vaikai gali turėti po kelis brolius, seseris arba nuolat bendrauti su giminaičiais, negalinčiais jų globoti, sveikatos sutrikimų arba yra vyresnio amžiaus ir dėl to jų nepageidauja įvaikinti nė vienas asmuo. Tuomet ieškoma šeima, kuri labiausiai atitiktų vaiko poreikius.
Malonu, kad esate jautrus mūsų visuomenės narys, kuriam rūpi tėvų globos netekę vaikai, gyvenantys vaikų globos institucijose. Iš tiesų šiems vaikams reikalingas ypatingas dėmesys ir supratimas, ne visi vaikučiai gali gauti tiek dėmesio, kiek jiems norėtųsi. Lietuvoje yra globos namų, kuriuose lankosi savanoriai. Pastarieji bendrauja su ten gyvenančiais vaikais, organizuoja šventes, įvairius būrelius ar kitaip prisideda prie globos namų veiklos. Dėl galimybės padėti vaikų globos namų auklėtiniams Jums reikėtų kreiptis į konkrečių vaikų globos namų administraciją. Lietuvos vaikų globos namų kontaktinius duomenis galite rasti šio interneto puslapio skyriuje „Nuorodos – Vaikų globos namai“. Sėkmės Jūsų darbuose.
Ne, įvaikinimo procese advokatas nebūtinas.
Siūlant šeimai vaiką, informacija, kiek šeimų jo atsisakė, nepateikiama. Kartais siūlomų vaikų atsisakoma ir dėl labai subjektyvių priežasčių: dėl akių, plaukų spalvos, dėl biologinių tėvų ligų ar priklausomybių, jei vaikas buvo suirzęs ir nepavyko užmegzti kontakto.
Jūsų minėtą informaciją gali suteikti vaikų globos namai, konkretaus vaiko miesto ar rajono vaiko teisių apsaugos skyrius. Informacijos, kiek šeimų atsisakė Jums siūlomo vaiko, galite teirautis ir mūsų tarnyboje.
Prašome trumpiau ir aiškiau suformuluoti klausimą, nes vieta kiekvienam pateikiamam klausimui yra ribota. Taip pat galite paskambinti mūsų tarnybos specialistei Jurgitai Degėsienei tel. (8 5) 2137992 arba parašyti jai el. p. jurga@ivaikinimas.lt.
Lietuva bendradarbiauja su tomis šalimis, kurios yra ratifikavusios 1993 m. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Be to, nemažai šalių bendradarbiauja tik su akredituotomis tarptautinio įvaikinimo agentūromis. Šiuo metu nėra nei vienos Lietuvos akredituotos agentūros, veikiančios užsienyje. Norintiems įvaikinti vaiką iš užsienio keliami reikalavimai pagal tos šalies įstatymus. Būsimi įvaikintojai turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą. Tada jie užregistruojami į būsimųjų įtėvių mokymus. Atestuoti socialiniai darbuotojai išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti. Būsimiems įtėviams, ketinantiems įvaikinti vaiką užsienyje, išvadą nutartimi patvirtina Vilniaus apygardos teismas. Tada, kai šeima pateikia visus reikiamus dokumentus, išklauso mokymus bei gauna teigiamą socialinių darbuotojų išvadą dėl tinkamumo įvaikinti, mūsų tarnyba užmezga bendradarbiavimą su šeimos pasirinktos šalies Centrine įvaikinimo institucija dėl tolimesnės įvaikinimo procedūros. Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog Lietuva bendradarbiauja tik su Hagos konvenciją ratifikavusiomis šalimis.
Pacituotas teiginys reiškia, kad neretai, deja, vaiko teisių apsaugos specialistai ir būsimi globėjai ar įtėviai pateiktą informaciją apie galimo įvaikinti ar globoti vaiko sveikatą skaito ir vertina skirtingai. Dauguma lietuvių šeimų paprastai pageidauja sveikų vaikų, o jų, kaip minėjome, nėra daug.
Jeigu Jūs esate paskirtas mergaičių laikinuoju globėju, tuomet su laikinai globojamais vaikais išvykti gyventi į užsienį negalite, nes vaiko laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 str.). Todėl su laikinai globojamais vaikais išvykus gyventi į užsienį Jums kiltų sunkumų tinkamai vykdyti globėjo pareigas.
Jeigu Jūs esate paskirtas mergaičių nuolatiniu globėju, prieš kartu su globojamais vaikais išvykstant gyventi į užsienį apie šį faktą Jūs turite informuoti gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių bei nurodyti tikslų adresą užsienio valstybėje. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, vadovaudamiesi Vaiko globos organizavimo nuostatų 29 punktu, vykdo nuolatinės globos priežiūrą. Atsižvelgdami į tai, prašome Jūsų išvykimo gyventi į užsienį kartu su globojamais vaikais atveju glaudžiai bendradarbiauti ir palaikyti ryšį su buvusios gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyriumi.
Apgailestaujame, tačiau Jūsų situacijos negalime pakomentuoti, kadangi neturime daugiau informacijos. Pasiūlymas įvaikinti rengiamas pirmumo teisę turinčiai šeimai ar asmeniui, kai lūkesčiai vaikui vienodi. Galbūt galėtumėte plačiau nupasakoti susidariusią situaciją, paskambinę telefonu (8 5) 213 97 82 vyresniajai specialistei Jurgitai Vaitkutei, arba atvykti į mūsų tarnybą.
Visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, pageidaujantiems įvaikinti vaiką, privalomi mokymai, po kurių atestuoti socialiniai darbuotojai parengia išvadą apie asmenų (šeimų) pasirengimą įvaikinti vaiką.
Forumo esamą turinį, įėjus į nuorodą „Forumas“ – „Lankytojų forumas“, galima pasiskaityti ir dabar. Deja, kol kas negalime tvarkyti bei tobulinti forumo, o taip pat ir svetainės, nes to neleidžia finansinės galimybės.
Šeimynų veiklą reglamentuoja Šeimynų nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002-07-03 nutarimu Nr. 1037.
2009-05-07 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Šeimynų įstatymo projektą, kurį pateikė Seimui. Dėl Šeimynų įstatymo galite teirautis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos, vaikų ir jaunimo departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vyr. specialisto Ričardo Černiausko, tel. (8 5) 2668136 arba el. p. RCerniauskas@socmin.lt.
2009 m. įvaikintas 21 vaikas iki 1 m. amžiaus. Pageidaujantiems vaikučio iki 1 m. pasiūlymas įvaikinti pateikiamas vidutiniškai po 4 mėn. nuo įrašymo į asmenų, pageidaujančių įvaikinti vaiką apskaitą. Jei pasiūlymas neatitinka šeimos lūkesčių, įvaikinimo procesas trunka ilgiau. 2009 m. 8 vaikai buvo pasiūlyti mūsų tarnybos, 13 vaikų pasiūlė Vaiko teisių apsaugos skyriai (tarnybos) arba šeima įrašyta į apskaitą jau globodama norimą įvaikinti vaiką.
Piliečiai, ketinantys tapti vaiko globėjais ar įvaikintojais, privalo baigti mokymus. Baigę juos ir gavę teigiamą išvadą, būsite įrašyti į asmenų, pageidaujančių įvaikinti vaiką, sąrašą. Galimi įvaikinti vaikai yra tie, kurių tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikams nustatyta nuolatinė globa. Nuolatinę globą nustato ir globėją skiria teismas. Vadinasi, vaikui, kurį Jums pasiūlys įvaikinti, nustatyti laikinosios globos negalima. Tačiau, jei Jums bus siūlomas įvaikinti vaikas, kurio motina (tėvas) yra patvirtinę sutikimą įvaikinti ir šiam vaikui nustatyta laikinoji globa, tuomet vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba) gali pakeisti vaiko globėją, t. y. Jus paskirti vaiko globėjais, kol bus tvarkomos įvaikinimo procedūros. Laikinąją globą nustatyti galima bet kokio amžiaus vaikui.
Jei norite tapti globėjais, turite kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą) (toliau – VTAS) ir pateikti visus reikalingus dokumentus, kurių tikslų sąrašą galite rasti šiame internetiniame puslapyje arba jį pateiks VTAS. VTAS, atlikęs pirminį Jūsų pateiktų dokumentų įvertinimą, pasiūlys lankyti įtėvių (globėjų) mokymus. Po mokymų atestuoti socialiniai darbuotojai įvertins, ar Jūs pasirengę tapti globėjais. Jei atestuotų socialinių darbuotojų išvada bus teigiama, galėsite kreiptis į VTAS su prašymu (jame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis), sveikatos pažymėjimu ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytiniu sutikimu.
Įvaikinimas yra sąmoningas ir gerai apgalvotas sprendimas. Tai labai atsakingas žingsnis, todėl Jūsų atsakomybė ir pasiruošimas įvaikinimui yra labai svarbus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 str. 2 dalį teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Be to, pagal 3.211 str. 1 dalį amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip 18 metų.
Kadangi Jūs esate Lietuvos Respublikos pilietė, nuolat gyvenanti Graikijoje ir norinti įvaikinti vaikelį iš Lietuvos, turėtumėte kreiptis į Graikijos centrinę įvaikinimo instituciją. Graikijos institucija, gavusi ir peržiūrėjusi Jūsų pateiktus dokumentus, organizuos Jūsų pasirengimo įvaikinti patikrinimą, kurio metu sieks išsiaiškinti, ar Jūs pasirengusi tapti įmote, galinti suteikti įvaikintam vaikui saugią aplinką ir užtikrinti jam visavertį vystymąsi. Pasirengimo įvaikinti tyrimo metu atestuotas socialinis darbuotojas sieks išsiaiškinti įvaikinimo motyvus, ištirti Jūsų gyvenimo sąlygas ir būdą. Atestuoti socialiniai darbuotojai apsilankys pas Jus namuose. Jie, pravedę mokymus (paprastai jie trunka apie tris mėnesius) ir atlikę įvaikintojų pasirengimo įvaikinti patikrinimą, parengs išvadą dėl Jūsų pasirengimo įvaikinti ir perduos ją įvaikinimo institucijai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.248 str. 1 d. nurodyta, jog vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. LR CK 3.253 str. nurodyta, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. LR CK 3.256 str. nurodyta, jog nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Taigi Jūsų vaikui iš pirmosios santuokos negali būti nustatyta globa (rūpyba), nes jis turi abu tėvus, kurie juo rūpinasi, vaikas gyvena šeimoje.
LR CK 3.156 str. 1 ir 2 d. nurodyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vadinasi, vaikui susirgus, jį prižiūrėti, gauti nedarbingumo pažymėjimą lygias teises turi tėvas ir motina, o kadangi Jūsų sutuoktinis nėra vaiko tėvas, nedarbingumo pažymėjimo gauti negali.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-07-24 įsakymu Nr. A1-467 „Dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkte nurodyta, kad mokymai trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Praktikoje susiklostė tokia tvarka, kad per tiek laiko parengiama ir išvada.
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir užsieniečiai dėl įvaikinimo Lietuvoje privalo kreiptis į savo šalies centrinę įvaikinimo instituciją. Lietuva bendradarbiauja su tomis šalimis, kurios yra ratifikavusios 1993 m. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Airija dar nėra ratifikavusi Hagos konvencijos, tačiau mūsų žiniomis šis klausimas jau yra svarstomas. Kai Airija ratifikuos minėtą konvenciją, Jūs turėtumėte kreiptis į Airijos centrinę įvaikinimo instituciją ir pateikti prašymą įvaikinti vaikelį iš Lietuvos bei kitus pagal Airijos įstatymus reikalingus dokumentus. Įtėvių mokymo kursai vedami toje šalyje, kurioje pateikėte prašymą.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs prašymą ir kitus šeimos pristatytus dokumentus, per vieną mėnesį patikrina, ar įvaikintojai nėra teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai neveiksniais, ar jiems nebuvo (nėra) apribota tėvų valdžia, ar jie nebuvo vaiko globėjais ir globa nebuvo panaikinta dėl jų kaltės, ar jie neserga Kontraindikacijų sąraše nurodytomis ligomis, taip pat užsiklausia informacijos apie teistumą ir administracines nuobaudas. Jei iš šeimos pristatytų ir papildomai surinktų dokumentų nepaaiškėja aplinkybių, dėl kurių šeima negalėtų tęsti įvaikinimo procedūros, Vaiko teisių apsaugos skyrius per 3 darbo dienas dokumentus persiunčia socialiniams partneriams, su kuriais jis pasirašęs bendradarbiavimo sutartį. Mokymai turi prasidėti per 3 mėnesius. Jei Vaiko teisių apsaugos skyrius bendradarbiauja su keliais socialiniais partneriais, galite rinktis, pas kuriuos norėtumėte mokytis. Bet jei yra tik vienas socialinis partneris arba nėra pasirašyta jokių bendradarbiavimo sutarčių, galite kreiptis į artimiausią socialinį partnerį ir prašyti, kad Jus priimtų, prieš tai suderinus vizitų į Jūsų namus sąlygas. Savivaldybių socialinių partnerių sąrašą galite rasti šiame tinklapyje, įėję į nuorodą „Būsimųjų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas“ – „Savivaldybių socialinių partnerių vykdomi globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymai“.
Šiuo metu užsieniečių šeimų, norinčių įvaikinti Lietuvoje berniuką iki 7 metų amžiaus, sąraše yra 150. Sąraše yra 4 lietuvių kilmės šeimos, norinčios įvaikinti tokio amžiaus berniuką.
Galimų įvaikinti vaikų sąraše berniukų iki 7 metų amžiaus, siūlomų Lietuvos Respublikos piliečiams, yra 25, iš kurių 7 siūlomi po vieną. Berniukų iki 7 metų amžiaus, siūlomų užsieniečių šeimoms, kurios sutiko juos įvaikinti, sąraše yra 24, iš kurių - 11 siūlomi po vieną. Vaikų su specialiaisiais poreikiais sąraše tokio amžiaus berniukų yra 57, iš kurių 29 siūlomi po vieną. Šiuo metu yra 32 tokio amžiaus berniukai, laukiantys sprendimo dėl tarptautinio įvaikinimo, iš kurių 10 siūlomi po vieną. Norime atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems įvaikinti ar globoti vaikus, teikiama pirmenybė užsieniečių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, labai sunku nustatyti, kiek laiko lauks kiekviena šeima. Tarptautinio įvaikinimo procedūra trunka 4-5 metus. O lietuvių kilmės asmenims ši procedūra paprastai trunka apie porą metų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, kurie dėl įvaikinimo duoda išvadą teisme. Taigi kūdikių namų atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas. Tačiau teismas, nagrinėdamas įvaikinimo bylą, visada paklausia kūdikių namų, ar jie sutinka su įvaikinimu, o kūdikių namai raštu arba žodžiu pateikia savo nuomonę, tai yra sutinka arba ne. Jei jie nesutinka, privalo nurodyti motyvus. Bet kokiu atveju tik teismas sprendžia, ar įvaikinti konkretų vaiką pareiškėjams.
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir užsieniečiai dėl įvaikinimo Lietuvoje privalo kreiptis į tos šalies centrinę įvaikinimo instituciją. Lietuva bendradarbiauja su šalimis, ratifikavusiomis 1993 m. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Airija dar nėra ratifikavusi šios konvencijos, tačiau, mūsų žiniomis, šis klausimas jau svarstomas. Kai Airija ratifikuos minėtą konvenciją, Jūs turėtumėte kreiptis į Airijos centrinę įvaikinimo instituciją ir pateikti prašymą įvaikinti vaiką iš Lietuvos bei kitus pagal Airijos įstatymus reikalingus dokumentus.
Asmenys, pageidaujantys įvaikinti vaiką Lietuvoje, turi pateikti šiuos dokumentus:
1) prašymą įvaikinti (būtinai turi būti nurodyta, kokio amžiaus, lyties ir sveikatos būklės vaiką pageidauja įvaikinti. Pageidavimai neturi prieštarauti leidimui įvaikinti);
2) priimančios valstybės centrinės įvaikinimo institucijos ar įgaliotos užsienio valstybės institucijos informacinį raštą, pristatantį įvaikintojus;
3) priimančios valstybės nustatyta tvarka parengtą namų studiją (socialinio, psichologinio tyrimo ataskaitą);
4) priimančios valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą įvaikinti;
5) priimančios valstybės kompetentingos institucijos išduotą patvirtinimą, kad įvaikintam vaikui bus leista įvažiuoti į šalį ir joje nuolat gyventi;
6) pasų ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
7) gimimo liudijimų kopijas;
8) santuokos liudijimo kopiją, jei išsituokę, – ištuokos liudijimo kopiją, jeigu našliai, – sutuoktinio mirties liudijimo kopiją;
9) sveikatos pažymėjimus;
10) pažymėjimus apie šeimos finansinę būklę (gaunamas pajamas ir turimą turtą);
11) pažymėjimus apie teistumą;
12) kartu gyvenančių vaikų sveikatos pažymėjimus ir gimimo liudijimų kopijas.
Visi užsienio kalba pateikti dokumentai turi būti legalizuoti, išversti į lietuvių kalbą, o vertimas patvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Jei pageidautumėte įvaikinti Jūsų savanoriškai globojamą vaiką, tai visų pirma jis būtų septynerių ir vyresnis. Be to, toks vaikas turėtų būti negalimas įvaikinti. Įvaikinimo ir savanoriškos globos tikslai skiriasi. Savanoriška globa – vaiko paėmimas savaitgaliais, švenčių dienomis ar atostogų metu iš vaikų globos namų. Ji rekomenduojama vaikams nuo 7–10 metų amžiaus. Tokie vaikai geba adekvačiai vertinti esamą situaciją, suvokia, kad pabuvimas šeimoje tik laikinas, supranta, kas yra šeima, o kas tik nuoširdi draugystė. Svarbu, kad savanoriško globėjo ketinimai ir lūkesčiai būtų realūs vaiko atžvilgiu ir geriausiai atitiktų vaiko interesus bei poreikius. Taigi savanoriškos globos tikslas – suteikti galimybę globos namuose gyvenantiems vaikams susirasti suaugusių draugų, su kuriais būtų galima bendrauti, leisti laisvalaikį ir kt.
Įvaikinimo tikslas – surasti šeimą, kurioje tėvų globos netekęs vaikas taptų visaverčiu jos nariu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.227 straipsnis nurodo, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę.
Šeimos, pageidaujančios įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką, privalo lankyti joms organizuojamus mokymus, kurių metu vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) socialiniai partneriai įvertina pastarųjų tinkamumą. Mokymų trukmė – 10 grupinių susitikimų po 3 valandas bei keli individualūs susitikimai. Todėl, jei ketinate įvaikinti, pirmiausiai turite pabaigti minėtus mokymus ir gauti teigiamą įvertinimą apie Jūsų pasirengimą įvaikinti.
Pats faktas, jog laukiatės vaikučio, neturės neigiamos įtakos išvadai apie pasirengimą įvaikinti. Tik nuo Jūsų sprendimo priklausys, ar gavę teigiamą išvadą iškart arba vėliau pateiksite prašymą įtraukti į Lietuvos Respublikos piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą. Išvados galiojimo terminas nėra nustatytas.
Motina, nusprendusi neauginti savo gimusio kūdikio, civilinės metrikacijos skyriuje turi užregistruoti mažylio gimimą ir kreiptis į teismą, kad jis patvirtintų moters sutikimą įvaikinti jos mažylį. Jeigu mama tiesiog paliktų vaikelį ligoninėje, tada jo gimimą užregistruotų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Jo specialistai apsilankytų pas mamą ir išsiaiškintų jos ketinimus, o mamos sutikimas įvaikinti ir šiuo atveju turėtų būti patvirtintas teismo. Besilaukiančiai mamai, ketinančiai atsisakyti vaikelio, siūlome kreiptis konsultacijos į gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių arba paskambinti mūsų tarnybai tel. (8 5) 231 0939.
Vaikų globos namai privalo Jums atiduoti vaiko ligos istoriją, kad būtų užtikrinta kvalifikuota vaiko sveikatos priežiūra. Siūlytume raštu kreiptis į vaikų globos namų administraciją su prašymu atiduoti vaiko ligos istoriją.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – įstatymas) 3 str. 1 d. nurodyta, jog pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Įstatymo 7 str. 1 d. nurodyta, jog paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Šiame straipsnyje nurodytų medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas. Apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. Minėto įstatymo straipsnio 4 d. sakoma, jog su nepilnamečio paciento iki 16 metų medicinos dokumentais turi teisę susipažinti jo atstovai. Taip pat įstatymo 7 str. 5 d. nurodyta, jog pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) pateiktais duomenimis, iš viso 2009 metais 374 globėjai (rūpintojai), kurie globojo 467 tėvų globos netekusius vaikus, buvo atleisti ar nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų. 355 iš jų buvo atleisti, o 19 – nušalinti.
Priežastys, dėl kurių globėjai (rūpintojai) buvo atleisti nuo pareigų yra šios: vaikas grąžintas tėvams (230 globėjų šeimų, kurios globojo 285 vaikus); dėl savo ar artimųjų ligos (32 globėjų šeimos, kurios globojo 46 vaikus); dėl turtinės padėties pablogėjimo (2 globėjų šeimos, kurios globojo 2 vaikus); dėl kitų svarbių priežasčių (79 globėjų šeimos, kurios globojo 93 vaikus); vaiko laikinas globėjas (rūpintojas) atleistas, nes paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) (13 globėjų šeimų, kurie globojo 14 vaikų).
Priežastys, dėl kurių globėjai (rūpintojai) buvo atleisti: netinkamai atliko savo pareigas (15 globėjų šeimų, kurios globojo 21 vaiką); neužtikrino globojamo (rūpinamo) vaiko interesų apsaugos (4 globėjų šeimos, kurie globojo 6 vaikus); vaiko globėjas (rūpintojas) mirė (17 globėjų, kurie globojo 18 vaikų).
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tėvų globos netekusių vaikų globos formos kaita vyksta ne tik iš globėjų (rūpintojų) šeimų vaikus grąžinant į institucijas, bet ir atvirkščiai. 2009 m. 117 vaikų globa šeimoje pakeista į globą institucijoje, 30 vaikų – į globą šeimynoje. 226 vaikai, globojami institucijose, pateko į šeimas, o 33 vaikai – į šeimynas. Praėjusiais metais 4 šeimynose globoti vaikai pateko į globos institucijas ir 6 vaikai – į šeimas.
Įvaikinimas – labai atsakingas sprendimas, todėl, remiantis tam tikrais kriterijais, būtina įvertinti šeimą, ketinančią įvaikinti be globos likusį vaikutį. Reikalavimai dėl dokumentų ir mokymų yra taikomi daugelyje užsienio valstybių. Mokymų nauda ir reikalingumas įvertintas remiantis ne vienerių metų ir ne vienos šalies patirtimi. Beje, kai kuriose šalyse ketinančių įvaikinti šeimų prašoma pateikti dar daugiau dokumentų. Visos šios procedūros reikalingos tam, kad vaikas, patekęs į šeimą, nepatirtų dar daugiau traumų ir sunkumų. Juk svarbu užtikrinti vaiko gerovę, todėl, mūsų nuomone, būsimiems įvaikintojams keliami reikalavimai būtini ir pagrįsti.
Jūsų sugyventinis negali įvaikinti vyresnio vaiko, nes nėra Jūsų sutuoktinis. Jei Jūs susituoksite ir sutuoktinis pageidaus įvaikinti vyresnį vaiką, jis turės kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą). Vaiko biologinis tėvas turės arba teisme patvirtinti sutikimą įvaikinti savo vaiką arba, jei jis nesirūpina sūnumi, jo neišlaiko, teismas neterminuotai apribos tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, apskaitoje yra 21 šeima, pageidaujanti įvaikinti vaikutį nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Iš jų 6 šeimos norėtų tik berniuko.
Vaiko ieškojimas iš principo pažeidžia paties vaiko interesus, nes rinkimasis vyksta remiantis pirmu įspūdžiu, gerai nežinant vaiko istorijos, sveikatos, ar šeima galės užtikrinti geriausią aplinką tam vaikui. Šeimai, įtrauktai į LR piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą, pasiūlymą įvaikinti vaikutį teikia mūsų tarnyba. Pasiūlyme nurodoma visa informacija apie galimą įvaikinti vaiką, t. y. jo amžių, išvaizdą ir charakterį, sveikatą bei raidą, artimuosius. Tokiu atveju šeima remiasi objektyvia informacija, vaikas apsaugomas nuo traumos, patiriamos tada, kai šeima, prie kurios jis prisirišo, sužinojusi tam tikrą informaciją, iš principo neatitinkančią jos lūkesčių, nesutinka įvaikinti vaikučio.
Vaiko globėjas (rūpintojas), kuris yra vaiko atstovas pagal įstatymą, turi teisę gauti visus vaiko byloje esančius dokumentus.
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai asmenys iki penkiasdešimties metų. Lietuvoje nėra nustatyto reikalavimo pragyventi tam tikrą laiką santuokoje, norint įvaikinti vaiką iš Lietuvos. Neturime duomenų, ar toks reikalavimas taikomas pagal Didžiosios Britanijos įstatymus. Šiuo klausimu Jums reikėtų kreiptis į kompetentingas Didžiosios Britanijos institucijas. Jūs galėtumėte įvaikinti 3-6 metų amžiaus vaikutį. Atsižvelgiant į tai, kad esate Lietuvos Respublikos pilietė, Jums būtų taikoma pirmenybė kitų užsieniečių šeimų, esančių sąraše, atžvilgiu, tačiau atkreipiame dėmesį, kad kuo mažesnį vaikutį norėtumėte įvaikinti, tuo ilgiau Jums tektų laukti.
Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, bei lietuvių kilmės asmenims suteikiama pirmenybė teikiant pasiūlymus įvaikinti, todėl jiems laukimo laikas sutrumpėja iki vienerių-dvejų metų (priklausomai nuo to, kokio amžiaus vaiką šeima pageidauja įvaikinti).
Mokymai asmenims, ketinantiems įvaikinti sutuoktinio(-ės) vaikus, neprivalomi.
Ne, Jūsų mamos sutuoktinis negali Jūsų įvaikinti, nes esate pilnametė. Įvaikinti galima tik nepilnamečius vaikus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 str. numato, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Laikinąją globą (rūpybą) prižiūri savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS), kuris mažiausiai du kartus per metus turi vykdyti laikinosios globos (rūpybos) peržiūrą. Peržiūrą sudaro:
1) vaiko ir jo tėvų poreikių įvertinimas;
2) vaiko ir jo tėvų elgsenos pokyčių įvertinimas;
3) priimami sprendimai dėl vaiko globos (rūpybos), kreipimosi į teismą, ugdymo (mokymosi) vietos, sveikatos priežiūros ir specialiųjų poreikių, bendravimo su tėvais, tėvų įsipareigojimų ir įpareigojimų, savivaldybės socialinio darbuotojo arba socialinės globos įstaigos specialisto veiksmų, vaiko globėjo (rūpintojo) veiksmų, kitos vaiko (rūpybos) plano peržiūros vietos ir datos. Priimant sprendimą dėl globos (rūpybos) gali būti nuspręsta: grąžinti vaiką tėvams, tęsti vaiko laikinąją globą (rūpybą), nustatyti vaiko nuolatinę globą (rūpybą), įvaikinti. Teisės aktai nenumato laikinosios globos (rūpybos) termino. Tačiau manome, kad vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), besitęsianti 4 metus, yra pernelyg ilgai trunkanti. Laikinoji globa (rūpyba) turėtų būti iš tiesų laikina. Jeigu tėvų elgsena per atitinkamą laikotarpį nepasikeičia (tai vertinama peržiūrų metu) taip, kad vaikai galėtų būti sugrąžinti į šeimą, turėtų būti kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų, o po to dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Jeigu nurodytumėte konkretų vaiką bei savivaldybę, kurioje jis gyvena, galėtume pateikti tikslesnį atsakymą. Šiuo klausimu galite mums rašyti el. p. migle@ivaikinimas.lt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.210 str. 1 d. nurodyta, jog įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. LR CK 3.211 str. 1 d. nurodyta, jog amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų. Kitų amžiau apribojimų įvaikintojams LR CK nenumato. Tačiau remiantis praktika, vyresnio amžiaus įtėviams siūloma įvaikinti vyresnio amžiau vaikus. Taip pat norime pastebėti, kad šeimos, norinčios įvaikinti mažesnius vaikus, pasiūlymo laukia ilgiau, nei šeimos, norinčios įvaikinti vyresnius vaikus.
Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. O socialinės rizikos vaikas – vaikas iki 18 metų, kuris valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą, yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jo galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime ribotos.
Socialinės rizikos šeimoje augantis vaikas nebūtinai turi būti socialinės rizikos vaikas ir turėti tam tikrų elgesio problemų. Paprastai socialinės rizikos šeimose augantys vaikai turi sunkumų ir jaučiasi nesaugūs dėl tėvų netinkamo gyvenimo būdo, iš to kylančių problemų ir tėvų nesugebėjimo jų spręsti. Tokia šeima įtraukiama į savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, nustatomos ir teikiamos socialinės paslaugos bei kita pagalba visai šeimai bei vaikui. O socialinės rizikos vaikas gali augti vadinamoje normalioje šeimoje, kurios gyvenimo būdas nekelia pavojaus vaiko gerovei ir saugumui, tačiau suaugusieji dėl įvairiausių priežasčių nesugeba laiku išspręsti tam tikrų vaiko elgesio problemų. Paprastai savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai (tarnybos) kaupia informaciją apie socialinės rizikos vaikus. Sprendžiant tokių mažųjų problemas, taikoma Vaiko minimali ir vidutinė priežiūra. Minimali priežiūra vykdoma pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą arba, jei vaikas jos neturi, pagal jo gyvenamąją vietą. Vidutinė vaiko priežiūra vykdoma vaikų socializacijos centre.
Vadovaujantis Įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. A1-467 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A1-154 „Dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 10 ir 11 punktu, įvaikintojams, norintiems įvaikinti sutuoktinio (-ės) vaiką, mokymai neprivalomi. Atestuoti socialiniai darbuotojai organizuoja individualius susitikimus ir parengia išvadą dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką. Socialinis darbuotojas tokių susitikimų metu surinks informaciją apie Jūsų šeimą (namų aplinką, šeimos ryšius, įvaikinimo motyvaciją ir pan.). Norime atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.212 straipsnio 1 dalis nustato, jog įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Taigi biologinis vaiko tėvas rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu, paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, dėl kurio duodamas sutikimas, gyvenamąją vietą.
Suprantamas Jūsų nerimas dėl vaikų, kurie gali negauti reikiamo ir tinkamo gydymo todėl, kad jų tėvai neadekvačiai reaguoja į žinią, jog jų atžaloms reikia profesionalios pagalbos. Rašote, kad ne visada pavyksta įrodyti, jog reikia vykti pas medikus. Turbūt kai kurie tėvai patiria sukrėtimą, išgirdę prognozes ateičiai, gali būti, kad turi mažai informacijos apie tai, kas ir kokiomis priemonėmis galėtų padėti vaikui ir kartu šeimai. Kartais reikia šiek tiek laiko jiems apsiprasti su išgirstomis nelauktomis naujienomis. Tokiu atveju labai svarbu, jog specialistai, nieko neįrodinėdami, paaiškintų tėvams jiems suprantama kalba apie gydymo galimybes ir rezultatus, jeigu vaikui būtų suteikta profesionali pagalba, kokios galėtų būti pasekmės, jeigu jie nesikreiptų pagalbos.
Tai, kad tėvai kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą, rodo, jog jie nori padėti vaikui. Kaip minėjome, reikia kantrybės, laiko (gal tėvai norėtų pasvarstyti, pasitarti, suvokti, ką išgirdo, ir tada kreiptis į psichiatrus). Taip pat svarbu tinkamai (raštu ar žodžiu) informuoti apie tai tėvus.
Kai tėvai piktybiškai nesikreipia pagalbos, tai gali būti traktuojama kaip vaiko nepriežiūra ir jo teisių pažeidimas, kas daro neigiamą įtaką vaiko sveikatai bei gyvybei. Apie tokius atvejus rekomenduojame informuoti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą).
Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.271 str. Šio str. 5 p. numato, kad globėjas (rūpintojas) privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6 p. nurodo, kad globėjas (rūpintojas) taip pat privalo palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Kadangi, kaip suprantame, vaikui, dėl kurio Jūs klausiate, nustatyta nuolatinė globa, vadinasi, jo tėvams yra laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia, todėl sprendžiant apie globojamo vaiko ir jo biologiniu tėvų bendravimo pobūdį, taikomas ir CK 3.180 str. (tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės) nuostatos. Minimo straipsnio 3 d. numato, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi vaiko „bendravimo“ su tėvais sąvoka apima matymąsi su vaiku, taip pat kitokį bendravimą (telefonu, internetu, laiškais, t. y. visomis ryšio priemonėmis). Pažymėtina, kad globėjo (rūpintojo) pareiga yra netrukdyti bendrauti, o ne pačiam inicijuoti bendravimą, t. y. vaiko biologiniai tėvai patys turi atvažiuoti pas vaiką, jam skambinti ir pan. Teisės aktai neapibrėžia, kaip dažnai globėjas (rūpintojas) turi leisti vaikui bendrauti su vaiko tėvais. Manome, kad šiuo atveju derėtų vadovautis vaiko interesais ir protingumo principu. Visų pirma, tiek bendravimo dažnumas, tiek pobūdis neturi kenkti vaiko interesams, pavyzdžiui, jei vaikas susitikimų metu nuteikinėjamas prieš globėjus, gąsdinamas ar kitaip psichologiškai, fiziškai traumuojamas, manytume, kad globėjas (rūpintojas) turėtų kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą) ir bendradarbiaujant ieškoti išeities. Taip pat vaiko bendravimas su tėvais neturėtų trikdyti vaiko įprastos dienotvarkės. Pažymėtina, kad globėjas (rūpintojas) neturi pareigos vaikui leisti bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Artimieji giminaičiai (jais laikomi vaiko broliai ir seserys bei seneliai) turi teisę gauti informaciją apie vaiką, numatytą aukščiau minėtame CK 3.271 str. 6 p. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko globėjas privalo informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius svarbiais klausimais, jeigu pastarieji to pageidauja. Nėra numatyto baigtinio konkretaus sąrašo, kas yra laikoma svarbiais klausimais. Manome, kad tai gali būti informacija, susijusi su esminiais vaiko interesais t. y. sveikata, ugdymu, lavinimu, mokslu ir pan. Manome, kad forma, kuria globėjas pateikia svarbią biologinių vaiko tėvų ar artimųjų giminaičių pageidautą informaciją, ir pateikimo dažnumas yra šalių susitarimo reikalas, jokios privalomos formos ar dažnumo nustatyta nėra.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas: a) sulaukia pilnametystės ar emancipuojamas; b) grąžinamas tėvams; c) įvaikinams; d) susituokia.
Vaikas gali būti grąžinamas tėvams tik tuo atveju, jei yra panaikinamas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą panaikina teismas.
Vaikas, kurį globoja fizinis asmuo, negali būti įvaikintas kitos šeimos, jeigu globėjas neduoda teisme patvirtinto sutikimo įvaikinti vaiką.
Apgailestaujame, tačiau Jūsų situacijos negalime pakomentuoti, kadangi trūksta informacijos. Pasiūlymas įvaikinti rengiamas pirmumo teisę turinčiai šeimai ar asmeniui, kai lūkesčiai vaikui yra vienodi. Iš Jūsų klausimo galima daryti prielaidą, kad šeima, eilėje buvusi po Jūsų, vaikutį paėmė globoti ar, kaip sakote, susirado pati. Tačiau vaiko ieškojimas iš principo pažeidžia paties vaiko interesus, nes rinkimasis vyksta remiantis pirmu įspūdžiu, gerai nežinant vaiko istorijos, sveikatos, ar šeima galės užtikrinti geriausią aplinką tam vaikui. Šeimai, įtrauktai į Lietuvos Respublikos piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą, mūsų tarnyba teikia pasiūlymą įvaikinti vaikutį ir visą informaciją apie jį, t. y. jo amžių, išvaizdą, charakterį, sveikatą bei raidą, o taip pat ir artimuosius. Tokiu atveju šeima remiasi ne pirmu įspūdžiu, o objektyvia informacija, vaikas apsaugomas nuo galimos traumos, jei šeima, prie kurios jis prisirišo, sužinojusi tam tikrą informaciją, neatitinkančią jos lūkesčių, nesutiktų įvaikinti.
Galbūt galėtumėte plačiau informuoti apie susidariusią situaciją, paskambinę mūsų specialistui tel. (8 5) 213 97 82.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, apskaitoje yra 37 šeimos, norinčios įvaikinti vaikutį iki 2 metų amžiaus. Iš jų 22 šeimos pageidauja įvaikinti tik mergaitę. Pageidaujantiems vaikučio iki 2 metų pasiūlymas įvaikinti pateikiamas vidutiniškai po 3 mėnesių nuo įrašymo į asmenų, pageidaujančių įvaikinti vaiką, apskaitą. Jei pasiūlymas neatitinka šeimos lūkesčių, įvaikinimo procesas trunka ilgiau.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir užsieniečiai gali įvaikinti ne jaunesnius nei 9 mėnesių kūdikius. Deja, šiuo metu, tokio amžiaus vaikų negalime Jums pasiūlyti, nes pirmiausia tokius vaikus įvaikina Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje. Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams šiuo metu galime pasiūlyti ne jaunesnius nei 3 metų amžiaus vaikus. Būsimų įtėvių mokymus Jūs turite baigti toje šalyje, kurioje gyvenate. Išsamesnę informaciją dėl kursų jums suteiks tos šalies centrinė įvaikinimo institucija arba užsienio įgaliota institucija, vykdanti tarptautinį įvaikinimą iš Lietuvos.
Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Nesant ginčo dėl vaiko kilmės iš tėvo, vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, gali paduoti tėvystės pripažinimo pareiškimą ir būti nurodytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas. Toks pareiškimas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 straipsnyje nustatyta tvarka – vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Toks procesas yra greitas ir patogus. Tada civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojas, remdamasis pateiktais dokumentais, turi nustatyti, kad vaikas gimė vienišai (neištekėjusiai) motinai arba pasibaigus motinos santuokai (santuokos nutraukimas arba sutuoktinio mirtis) ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl vaiko motinos ir jo sutuoktinio reparacijos (skyrybų), kai nuo to yra praėję 300 dienų. Esant šioms sąlygoms, priimamas tėvystės pripažinimo pareiškimas bei, remiantis šiuo pareiškimu, registruojamas vaiko gimimas, nustatant vaiko kilmę iš tėvo. Registruojant gimimą, vaiko gimimo įraše nurodomi ir jo tėvo duomenys. Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į savo miesto (rajono) savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių.
Jeigu Jūs neatitinkate aukščiau išvardytų kriterijų, kuriems esant gali būti paduodamas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, vaiko kilmę iš tėvo pusės galima nustatyti kreipiantis į teismą dėl įvaikinimo. Tokiu atveju Jūsų sutuoktinis turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą) ir pateikti įvaikinimui reikalingus dokumentus. Išsamiau apie tai rašoma žemiau esančiame atsakyme į 2010-06-15 klausimą dėl sutuoktinės vaiko įvaikinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.209 straipsnio 3 dalimi, lietuviams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip 3 mėnesių amžiaus nepilnamečius vaikus. Tokiu būdu siekiama apsaugoti kūdikį pagimdžiusios motinos ir vaiko interesus, nes dėl gimdymo sukeltų medicininių, psichologinių priežasčių motina gali pasielgti neapgalvotai ir duoti sutikimą įvaikinti ką tik gimusį vaiką. Civilinės teisės doktrinoje teigiama, jog ši norma netaikoma, kai vaikui gimus aišku, kad jis neturės biologinių tėvų, pavyzdžiui, abu kūdikio, nesulaukusio trijų mėnesių amžiaus, tėvai žūsta avarijoje ir t. t. Tokiu atveju vaiką galima įvaikinti ir jam nesulaukus trijų mėnesių.
Pirmiausia Jūsų vaikas iš pirmos santuokos turi būti galimas įvaikinti. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, vaiko biologinis tėvas (įrašytas vaiko gimimo liudijime) turi patvirtinti teisme sutikimą įvaikinti vaiką. Tokio sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę; tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia; tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. Iš Jūsų pateiktos informacijos matyti, jog biologinis tėvas savo vaiku nesirūpina ir neteikia jam išlaikymo bei visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu. Taigi manome, jog būtų tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas vaiko atžvilgiu gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.)
Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, teismui turėtumėte detaliai nurodyti, kad tėvas ryšių su vaiku nepalaiko, juo nesirūpina, nesidomi vaiko sveikata, auklėjimu, ilgą laiką neteikia išlaikymo ir kt. Be to, reikalinga pateikti dokumentus, patvirtinančius, išdėstytas aplinkybes. Taip pat galite ieškinyje nurodyti, jog kviesite į teismo posėdį liudytojus, kurie patvirtins minėtas aplinkybes. Be abejo, teismas gali nuspręsti apklausti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, ir jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Kai vaikas taps galimu įvaikinti, t. y. įsiteisės teismo sprendimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo jo atžvilgiu, Jūsų vyrui reikės kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą) (toliau – VTAS) ir pateikti įvaikinimui reikalingus dokumentus:
• prašymą, kuriame nurodote duomenis apie save (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo vieta ir data, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeimyninė ir materialinė padėtis), šeimos narius, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičių, amžių, lytį, sveikatos būklę bei įvaikinimo motyvus;
• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• santuokos liudijimo kopiją;
• nustatytos formos (046/a) sveikatos pažymėjimą;
• pažymėjimą apie šeimos sudėtį (išduoda seniūnija) ir deklaruotą gyvenamąją vietą;
• sutuoktinio rašytinį sutikimą įvaikinti, kai vaiką nori įvaikinti vienas iš sutuoktinių;
• dokumentus apie gaunamas pajamas – pusmečio pajamos;
• pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas (Nekilnojamojo turto registro išduotas pažymėjimas apie įregistruotą nekilnojamą turtą).
VTAS, gavęs minėtus dokumentus, kreipsis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl Jūsų sutuoktinio teistumo (neteistumo), taip pat į teritorinę policijos įstaigą dėl informacijos apie padarytus administracinius teisės pažeidimus (ne ilgiau kaip per 1 mėnesį).
Surinkęs visus dokumentus VTAS per 3 darbo dienas perduos visą informaciją atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie organizuos pasirengimo įvaikinti sutuoktinio vaiką patikrinimą. Atestuotas socialinis darbuotojas sieks išsiaiškinti įvaikinimo motyvus, gyvenimo sąlygas ir būdą, ar vaiko įvaikinimas sutuoktiniui atitinka nepilnamečio interesus. Taigi atestuotas socialinis darbuotojas individualaus susitikimo metu surinks informaciją apie Jūsų šeimą (namų aplinką, šeimos ryšius, įvaikinimo motyvaciją ir pan.) ir parengs išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką.
Esant teigiamai išvadai, Jūsų sutuoktinis turės kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą su pareiškimu įvaikinti žmonos vaiką. Jei iškiltų klausimų, prašome mums rašyti arba skambinti telefonu: (8 5) 2 13 79 92. Taip pat papildomos informacijos galite rasti interneto tinklalapyje www.ivaikinimas.lt (skiltyje „Įvaikinimas“).
Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo savarankiškų pagrindų. Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas teismo gali būti taikomas esant tėvų kaltei – jei jie vengia vykdyti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja valdžia, žiauriai elgiasi ir t. t. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Pabrėžtina, kad apribojus tėvų valdžią (laikinai ar neterminuotai), vaiko pavardės pakeisti negalima. Vaiko pavardė galėtų būti pakeista tik įvaikinimo atveju, pavyzdžiui, naujasis Jūsų sutuoktinis vaiką įvaikintų. Įvaikinant būtinas biologinio vaiko tėvo rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo, tačiau apribojus tėvo valdžią neterminuotai, atskiro tėvo sutikimo nereikėtų. Pagal CK 3.228 str., teismo sprendimu įvaikintam vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas, jeigu vardą pakeisti sutinka vaikas. Be to, įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę.
Vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų atlikimo gali būti atleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 str. numatytais pagrindais. Šis straipsnis numato, kad nepilnamečio globėjas (rūpintojas) gali būti teismo nutartimi atleistas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, jeigu nepilnametis grąžinamas tėvams. Taip pat nurodyta, kad globėjas (rūpintojas) gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad esant nuolatinei globai, vaiko tėvams apribota tėvų valdžia. Vaikas gali būti grąžinamas į biologinę šeimą tik tuo atveju, jei yra panaikinamas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą panaikina teismas.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas: a) sulaukia pilnametystės ar emancipuojamas; b) grąžinamas tėvams; c) įvaikinams; d) susituokia. Pažymėtina, kad fizinio asmens globojamas (rūpinamas) vaikas gali būti įvaikinamas kitos šeimos, tik gavus teisme patvirtintą globėjo (rūpintojo) sutikimą.
Vaiko globėjo (rūpintojo) teisės yra apibrėžtos LR CK 3.272 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Taip pat nurodyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.
Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405, 12.2 p. numatyti reikalavimai globėjo (rūpintojo) būsto plotui: kiekvienam fiziniam asmeniui, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius, turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. metrų bendro naudingo ploto, o kai norima globoti (rūpintis) skirtingų lyčių vaikus, nustatant jiems nuolatinę globą (rūpybą), turi būti sudarytos sąlygos gyventi atskiruose kambariuose.
Remiantis Įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarkos aprašo 19 ir 20 punktais, atestuoti socialiniai darbuotojai išvadą dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti pateikia Vaiko teisių apsaugos skyriui (tarnybai), kuris per 3 darbo dienas išvados bei kitų reikiamų dokumentų kopijas pateikia mūsų tarnybai. Jei pageidautumėte sužinoti, kelinti esate eilėje, prašome mums skambinti tel. (8 5) 2139782.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, apskaitoje yra 7 šeimos, pageidaujančios įvaikinti vaikutį iki 6 mėn. Iš jų 5 šeimos norėtų tik mergaitės.
Šiuo metu mūsų tarnybos tvarkomoje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 1 galimas įvaikinti vaikas iki 2 metų amžiaus, turintis Dauno sindromą. Kiti vaikai, turintys Dauno sindromą, yra vyresni nei 10 metų amžiaus. Nors nei Rusija, nei Ukraina nėra ratifikavusios 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, tačiau abi šalys yra pasirašiusios dvišalę sutartį su Lietuva dėl teisinės pagalbos. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuva yra šalis donorė įvaikinimo srityje ir mūsų šalies globos namuose auga daug tėvų globos netekusių vaikų, kurie nori turėti juos mylinčius tėvus. Įvaikinimo klausimais prašome kreiptis į Rusijos Federacijos švietimo ministeriją arba Ukrainos valstybės įvaikinimo ir vaiko teisių apsaugos departamentą.
Vadovaujantis Įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. A1-467 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A1-154 „Dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 10 ir 11 punktais, įvaikintojams, jau įvaikinusiems vaiką bei dalyvavusiems mokymuose, mokymai neprivalomi. Atestuoti socialiniai darbuotojai organizuos individualų susitikimą ir parengs išvadą dėl Jūsų pasirengimo įvaikinti vaiką, t. y. socialinis darbuotojas individualaus susitikimo metu papildys jau turimą informaciją apie Jūsų šeimą (namų aplinką, šeimos ryšius, įvaikinimo motyvaciją ir pan.). Taigi, Jūsų šeimai, norinčiai įvaikinti antrą vaikelį, dar kartą lankyti įvaikinimo kursų nereikės.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (aktuali redakcija nuo 2010-06-19 iki 2010-07-31) 179(1) straipsnis nustato, jog vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262), 3.209 straipsnio 3 dalimi, įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip 3 mėnesių amžiaus nepilnamečius vaikus. Šios teisės normos tarpusavyje neprieštarauja. Norime atkreipti dėmesį, jog svarstoma, kad būtų priimta papildoma teisės norma, įtvirtinanti galimybę suteikti šeimoms, įvaikinusioms vaiką, atostogų (diskutuojama dėl įvaikinto vaiko amžiaus, atostogų trukmės).
Įvaikinimu yra panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais nuo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo.
Įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo (LR civilinio kodekso 3.212 str. 1 p.). Įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Taigi įvaikinimo procedūra bus vykdoma pagal tos šalies, kurioje vaikas gyvena, įstatymus. Sprendimą dėl įvaikinimo priima užsienio valstybės teismas.
Norime atkreipti dėmesį, jog pilnamečių asmenų pavardės keitimo tvarkos procedūrą nustato Civilinės metrikacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. IR-294 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. IR-160 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin. 2008, Nr. 88-3451). Prašome kreiptis į gyvenamosios vietos miesto (rajono) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kuris Jums išaiškins pilnamečio pavardės keitimo ir su tuo susijusių dokumentų pateikimo procedūrą.
Jums reikėtų kreiptis į vaikų globos namus, iš kurių sesuo buvo įvaikinta. Jeigu jų nežinote, informacijos galima ieškoti archyve pagal sesers tuometinę pavardę ir gimimo datą. Taip pat galite mums el. p. dana@ivaikinimas.lt pateikti visą turimą infomaciją apie įvaikintą Jūsų seserį. Pabandytume Jums padėti.
Šeimos ar asmenys, išklausę bendrą įtėvių ir globėjų rengimo programą ir teigiamai įvertinti dėl pasirengimo įvaikinti, į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitą įrašomi eilės tvarka. Kiekviena šeima nurodo, kokios būsimo įvaikio lyties, amžiaus, sveikatos būklės, vaikų skaičiaus ir kt. pageidauja. Jeigu prieš keletą savaičių eilėje buvote 30-ti, tai dar nereiškia, kad prieš Jus visi buvę pageidavo tokio pat amžiaus, lyties ar sveikatos būklės vaikelio. Šeimų pageidavimai dėl vaikų skiriasi. Taigi atsižvelgiant į situaciją, Jūs galėjote būti vieni iš pirmųjų dėl savo specifinio pageidavimo būsimo įvaikio atžvilgiu. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad 30 šeimų, buvusių sąraše prieš Jus, atsisakė būtent Jums pasiūlyto vaiko.
Dėl neteisėtai išvežto ir (ar) laikomo vaiko grąžinimo arba dėl pažeistų teisių bendrauti su vaiku užtikrinimo maloniai prašome kreiptis į mūsų tarnybą (Sodų g. 15, Vilnius, tel. (8 5) 231 0928, el. paštas info@ivaikinimas.lt).
Ištekėjusi nepilnametė įgijo visišką civilinį veiksnumą, t. y. nuo santuokos sudarymo momento ji nebėra laikoma vaiku, todėl mergaitės globa baigėsi. Išsiskyrusi mergaitė prarastų civilinį veiksnumą ir globą jai nustatyti reikėtų tik tuo atveju, jei santuoka būtų nutraukta dėl priežasčių, susijusių su santuokiniu amžiumi.
Teismas, nagrinėdamas skyrybų bylą ir spręsdamas, su kuriuo iš tėvų liks gyventi vaikas, visapusiškai įvertins visas aplinkybes – abiejų tėvų buitines sąlygas, ryšį su vaiku, pajamas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Faktas, kad vaiko motina yra nepilnametė taip pat bus vertinamas kitų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad tėvai gali ir patys taikiai susitarti, kur vaikas gyvens po skyrybų. Toks susitarimas taip pat yra patvirtinamas teismo nutartimi.
Taip, Jūs galite globoti vaiką. Dėl globos prašome kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą). Specialistai suteiks informaciją apie tai, kokius dokumentus reikia pateikti, norint tapti vaiko globėju, išaiškins globėjo teises ir pareigas bei pateiks visą kitą būtiną informaciją.
Šiuo metu norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, apskaitoje yra 62 šeimos, iš kurių 21 šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki 1 metų. Iš pastarųjų šeimų 9 šeimos pageidauja mergaitės, 2 šeimos – berniuko, 9 šeimos – vaiko (lytis nenurodoma).
Visą informaciją apie įvaikinimą Jungtinėje Karalystėje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems įvaikinti vaiką Lietuvoje, rasite šios interneto svetainės skyriuje „Tarptautinis bendradarbiavimas “ – „Tarptautinis įvaikinimas“ – „Įvaikinimas Jungtinėje Karalystėje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems įvaikinti vaiką Lietuvoje“. Ar galite įvaikinti, priklauso nuo to, ar Jūs atitinkate įvaikintojams keliamus reikalavimus (juos taip pat rasite nurodytame skyriuje).
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, atstovavimas jo teisėms ir teisėtiems interesams bei jų gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai ar šeimynai, vaikų globos (rūpybos) institucijai.
Teismas, spręsdamas vaiko nuolatinės globos nustatymą šeimoje, išsiaiškins šiuos teisiškai reikšmingus faktus: Jūsų galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kurioms esant, vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su Jumis; vaiko norus ir pažiūras, atsižvelgiant į vaiko amžių bei jo galimybes suformuluoti savo pažiūras ir nuomonę, vaiko grąžinimo galimybę į biologinę šeimą. Teismas, nustatęs minėtus faktus, įvertins Jūsų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi, gyvenimo sąlygas, taip pat nustatys biologinių tėvų pastangas susigrąžinti vaiką į savo šeimą – ar bendravo su vaiku, ar rūpinosi jo sveikata, vystymusi, ar teikė vaikui išlaikymą, ar jam bus saugu gyventi pas tėvus ir pan. Taigi teismas vertina visumą aplinkybių (neužtenka tik fakto, kad tėvas susirado darbą), kurias išaiškinus, bus priimtas galutinis sprendimas.
Be to, tėvai, kuriems neterminuotai ar laikinai apribota tėvų valdžia, gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas taip pat įvertins, kokius veiksmus tėvas, norėdamas susigrąžinti vaiką, vykdo.
Vaiko globos organizavimo nuostatų 3 punkte nustatyta, kad vaiko globėjas yra nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio be tėvų globos vaiko priežiūrą, auklėjimą, atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiems interesams. Taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.253 straipsnio nuostatą, jog vaiko laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Jeigu Jūsų seseriai nustatyta laikinoji globa, tai ji šiuo metu negalėtų būti globojama užsienyje iki tol, kol jai bus nustatyta nuolatinė globa. Jei tėvų valdžia būtų neterminuotai apribota ir mergaitei nustatyta nuolatinė globa, LR CK 3.236 straipsnis nustato, kad pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo. Todėl, mūsų nuomone, neturėtų būti ribojama galimybė Jums tapti sesers globėja, jeigu Jūs Vaiko teisių apsaugos skyriui (tarnybai) ir teismui, spręsiančiam dėl nuolatinės globos nepilnametei nustatymo, pateiksite įrodymus, jog turite galimybę išlaikyti ir rūpintis nepilnamete seserimi.
Tarp Europos Sąjungos valstybių narių, taigi ir tarp Lietuvos bei Jungtinės Karalystės, galioja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. Šio Reglamento 56 straipsnis numato galimybę teismui vienoje ES valstybėje narėje svarstyti vaiko įkurdinimą globos institucijoje ar šeimoje, esančioje kitoje valstybėje narėje. LR CK 3.264 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą.
Taigi, jei Jūsų seseriai būtų nustatyta nuolatinė globa, tuomet Jums reiktų kreiptis į socialinę tarnybą pagal gyvenamąją vietą (Anglijoje) su prašymu įvertinti Jūsų gyvenimo sąlygas ir tinkamumą tapti globėja. Jūsų gyvenamojoje vietoje sutrinkti dokumentai turėtų būti pateikti atitinkamam Vaiko teisių apsaugos skyriui (tarnybai) Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 2 d. nurodo, kad teisę įvaikinti turi sutuoktiniai, tačiau galima ir išimtis, t. y. leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui. Norime atkreipti dėmesį, jog šiuo metu galiojantys įstatymai įsakmiai nenurodo, kokio dydžio pajamos turi būti, norint įvaikinti be tėvų globos likusį vaikelį. Pajamos turi būti pakankamos ir pastovios, užtikrinančios būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą. Kiekvienos šeimos (asmens) pajamos yra skirtingos, todėl atestuoti socialiniai darbuotojai ne tik įvertina gaunamas pajamas, bet ir buitines gyvenimo sąlygas, kurios taip pat leidžia objektyviau įvertinti šeimos (asmens) gyvenimo sąlygas. Be abejo, šeimoms (asmenims) gaunančioms(-tiems) minimalias pajamas, svarbi jų šeimos narių ar kitų artimųjų finansinė ir moralinė parama.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliaus – LR CK) 3.209 str. 1 d. numato, kad įvaikinimas galimas tik vaiko interesais. Vaiko interesai – tai vaiko teisės ir galimybės įgyvendinti jas konkrečioje situacijoje. Įvaikinimas atitiks vaiko interesus, kai įvaikintojai bus pasirengę ir galės tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią. LR CK 3.165 str. nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai turi parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje, siekti įdiegti vaikui tam tikras teigiamas savybes ir įpročius, apsaugoti jį nuo žalingos įtakos ir padarinių, formuoti vaiko interesus ir ugdyti atsakomybę, kad jie atitiktų visuomenės pripažintus principus. Vaiko auklėjimas pasireiškia nuolatiniu bendravimu su juo, auklėjant jį ne tik pamokymais ir draudimais, o daugiausia asmeniniu pavyzdžiu ir nuostatomis. Tėvų pareiga rūpintis vaikų sveikata reiškia, jog tėvai, auklėdami ir augindami vaiką, privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteikta reikiama medicinos priežiūra. Jūsų vyras šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl jis negalėtų tinkamai vykdyti savo, kaip tėvo, pareigų. Taip pat svarbi ir turtinė tėvų pareiga vaikų atžvilgiu, įtvirtinta LR CK 3.192 str., numatančiame, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitintis, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
LR CK 3.210 str. numato reikalavimus įvaikintojams. LR CK 3.217 str. nurodyta, jog valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra šio kodekso trečiojoje knygoje numatytų kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti.
Teismas, spręsdamas Jūsų vyro pareiškimą dėl įvaikinimo, turėtų išsiaiškinti visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei reikšmingus faktus ir įvertinti, ar Jūsų vyras realiai galėtų įgyvendinti tėvo pareigas vaiko atžvilgiu. Taigi Jūsų vyras turi teisę kreiptis dėl įvaikinimo, o teismas priimtų galutinį sprendimą, ar toks įvaikinimas atitiktų vaiko interesus.
