Misija
Užtikrinti bendros vaiko teisių apsaugos sistemos funkcionavimą ir vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą, siekiant apsaugoti kiekvieno vaiko teisę į šeimą ir jo teisėtus interesus.
Tikslai
- tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą ir įgyvendinti vaiko teisių apsaugos priemones pagal nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus;
- vaiko teisių apsaugos srityje veikiančių institucijų veiklos koordinavimas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimas ir vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimas;
- siekti, kad vaiko teisių apsaugos sistemoje veiktų tik kvalifikuoti specialistai ir būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė į šeimą ir vaiko asmens bei turto apsauga Lietuvoje ir užsienyje;
- teisinės bazės, reglamentuojančios paramos šeimai sistemą, taip pat vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimą pagal tarptautinės teisės aktus, tobulinimas, palankių sąlygų vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimui kūrimas, Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas globoti ir įvaikinti be tėvų globos likusius vaikus;
-
rengti teisės aktus, susijusius su vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimu, koordinuoti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą su vaikais, likusiais be tėvų globos, globėjais (rūpintojais), įvaikintojais, rengti ir įgyvendinti metodines programas minėtų tarnybų darbuotojams, specialistams, vykdantiems globėjų, įtėvių pasirengimo globoti, įvaikinti patikrinimą, informuoti visuomenę apie vaiko teisių apsaugos priemones, jų įgyvendinimą.
Veiklos kryptys
Nacionalinių vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimas
Konsultuoja tėvų asmeninių ir turtinių ginčų, susijusių su vaiku, klausimais.
Konsultuoja dėl vaikų, likusių be tėvų globos, ir sutuoktinio vaiko įvaikinimo.
Konsultuoja apie vaikų globą šeimoje.
Nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pateiktus prašymus pagal kompetenciją.
Teikia pasiūlymus, išvadas ir teisės aktų projektus dėl vaiko teisėtų interesų atstovavimo teismuose praktikos vienodinimo bei kitais klausimais.
Organizuoja specialistų, ruošiančių globėjų (rūpintojų) ir įtėvių šeimas, mokymą ir atestavimą.
Organizuoja nacionalinį įvaikinimą.
Koordinuoja savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) darbą ir teikia joms metodinę paramą vaiko teisių apsaugos praktinio įgyvendinimo klausimais.
Renka statistinę informaciją apie vaikus ir ją sistemina, analizuoja bei apibendrina.
Organizuoja specialistų kvalifikacijos tobulinimą vaiko teisių apsaugos klausimais.
Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimas
Nagrinėja konkrečias situacijas dėl užsienio valstybėse be tėvų globos likusių vaikų, užsienyje esančių vaikų, kurių asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir kiti klausimai susiję su Lietuvos Respublika dėl būtinybės jiems taikyti tam tikras apsaugos priemones.
Nagrinėja konkrečias situacijas dėl Lietuvos Respublikoje gyvenančių vaikų, kurių atžvilgiu reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones.
Įgyvendina centrinės įstaigos funkcijas esant neteisėtam vaikų išvežimui ar laikymui pažeidžiant globos teises.
Organizuoja tarptautinį įvaikinimą.
Bendradarbiavimas
Bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių centrinės valdžios arba jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo srityse.
Istorija
Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Įvaikinimo tarnyba) įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1993 metų Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ratifikavimo įstatymo 2 straipsniu, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000-02-28 įsakymu Nr.17 „Dėl Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo”.
2000 m. rugpjūčio 1 d. Įvaikinimo tarnyba pradėjo savo realią veiklą.
2001 m. baigtas Įvaikinimo tarnybos formavimo procesas. Tarnyba vykdė jai suteiktas funkcijas.
2002–2004 m. Įvaikinimo tarnyba veikė kaip valstybinė įvaikinimo institucija, kurios paskirtis – organizuoti nacionalinį ir tarpvalstybinį įvaikinimą, koordinuoti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą įvaikinimo srityje bei ginti įvaikinamų vaikų teises ir teisėtus interesus. Įvaikinimo tarnyba ne tik toliau tobulino įvaikinimo procesą, pagalbos būdus įvaikintiems vaikams ir įtėviams, bet ir siekė kuo plačiau šviesti visuomenę įvaikinimo tematika, pateikti ir platinti daugiau ir išsamesnės informacijos apie patį įvaikinimo procesą, įvaikinusias šeimas, jų patirtį, įvaikinimo naudą ir teigiamus aspektus, keisti požiūrį į įvaikinimo paslaptį.
2005 m., įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-17 nutarimu Nr. 184 patvirtintą Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeistas Įvaikinimo tarnybos pavadinimas ir patvirtinti nauji Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatai. Tarnyba tapo centrine vaiko teisių apsaugos institucija, užtikrinanti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą vaiko gerovės srityje.
Nuo
2005 m. iki dabar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bendradarbiaudama su minėtomis institucijomis, taip pat su nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių centrinėmis valdžios ar jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos srityje, įgyvendina nacionalines ir tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones, informuoja visuomenę apie savo veiklą, globos ir įvaikinimo procedūras.
|
